Lietuva nėra pirmas žodis, kuris ateina į galvą kalbant apie Europos technologijų ekosistemą. Bet skaičiai pasakoja kitą istoriją — ir verta į juos pažvelgti atidžiau, ypač jei planuojate kurti startuolį Baltijos regione.
Lietuvoje gyvena apie 2,8 milijono žmonių. Tuo tarpu šalyje yra trys technologijų vienaragiai — įmonės, kurių vertinimas viršija 1 milijardą eurų:
Tai vienaragių skaičiaus ir gyventojų skaičiaus santykiu pastaruosius ketverius metus padaro Lietuvą viena iš efektyviausių startuolių ekosistemų Europoje.
Šaltiniai: Startup Lithuania, Invest Lithuania, Lietuvos statistikos departamentas, 2023–2024
2021 metai buvo rekordiniai visame Baltijos regione. Lietuvos startuoliai surinko apie €800 mln. investicijų — daugiau nei bet kuriais ankstesniais metais. Regiono lygyje (Lietuva, Latvija, Estija kartu) 2021 m. bendra suma viršijo €1,4 mlrd.
Šaltinis: Dealroom Baltic Ecosystem Report, Startup Lithuania, skaičiai apytiksliai
2022–2023 m. sekė visuotinis atšalimas — palūkanų normos kilo, rizikos kapitalas tapo atsargesnis. Lietuva šio ciklo neišvengė. Tačiau 2024 m. duomenys rodo atsigavimą, ypač fintech ir kibernetinio saugumo segmentuose.
Ši diskusija Baltijos startuolių bendruomenėje nenurimsta. Abu miestai turi stiprių argumentų.
Talinas turi ilgesnę startuolių tradiciją (Skype, TransferWise/Wise, Bolt, Pipedrive) ir itin išvystytą e-valdžios infrastruktūrą — e-rezidentūros programa leidžia bet kuriam pasaulio piliečiui įsteigti ES įmonę per kelias dienas. Talino ekosistema vis dar dažniau minima tarptautinėje spaudoje.
Vilnius savo ruožtu siūlo reikšmingai mažesnes operacines išlaidas (biurai, darbuotojų atlyginimai), stipresnę fintech infrastruktūrą (Revolut europinė bankininkystės licencija išduota Lietuvoje 2018 m.) ir pigesnę, tačiau aukštos kvalifikacijos darbo jėgą. Vilniaus Tech Park, Startup Lithuania ir augantis VC ekosistemos skaičius rodo, kad ekosistema subręsta.
Lietuva turi vieną mažiausių pelno mokesčio tarifų ES — 15% standartinėms įmonėms ir 5% mažoms įmonėms (iki 300 000 € apyvarta ir iki 10 darbuotojų). Tai vienas konkurencingiausių mokesčių režimų steigiant technologijų verslą.
Šaltinis: Startup Lithuania ekosistemos ataskaita, 2024
Fintech dominuoja ne atsitiktinai. Lietuva aktyviai išduoda EMI (elektroninių pinigų įstaigos) licencijas — šalyje licencijuota daugiau nei 100 fintech įmonių, kas sudaro vieną iš didžiausių tokių įmonių koncentracijų ES pagal gyventojų skaičių.
Sąžiningai kalbant, ekosistema turi ir spragų. Rizikos kapitalo fondų, galinčių investuoti virš €10 mln. raundo, Lietuvoje vis dar nedaug lyginant su Skandinavija ar Lenkija. Didelių korporacijų, kurios pirkų startuolių technologijas (acqui-hire kultūra), beveik nėra — didžioji dalis sėkmingų išėjimų vis dar vyksta per pardavimą užsienio investuotojams.
Talentų išsaugojimas lieka iššūkiu — geriausi inžinieriai kyla į aukštesnes pareigas arba išvyksta į Vakarus, kur atlyginimai 2–3x didesni. Vis dėlto situacija gerėja: 2023–2024 m. duomenys rodo, kad vis daugiau lietuvių aukštos kvalifikacijos specialistų grįžta iš užsienio.
Lietuvos startuolių ekosistema yra maža, bet neįprastai produktyvi. Trys vienaragiai iš mažos šalies — tai ne atsitiktinumas, o sisteminis rezultatas: gera inžinerinė edukacija, konkurencingas mokesčių režimas, ES rinkos prieiga ir auganti rizikos kapitalo bendruomenė.
Jei kuriate technologijų verslą ir ieškote vietos jį steigti arba partnerio, kuris suprastų vietinę rinką — Lietuva 2025 m. yra geresnis pasirinkimas nei daugelis galvoja.
Turite klausimų ar norite aptarti savo projektą?
Susisiekite su mumis →